Lietuvoje pradedama supirkinėti panaudotas baterijas
Lietuvoje nuo šiol aplinkos tarša ir gamtai daroma žala turėtų sumažėti, nes mūsų šalyje pradėdami supirkinėti panaudoti galvaniniai elementai (nešiojamosios baterijos).
Antradienį, kovo 20 dieną Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir bendrovės „EMP recycling“, „Ekstara“ bei „Atliekų tvarkymo centras“ pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja bendrai veikti tam, kad panaudotos nešiojamosios baterijos būtų superkamos. Po susitarimo pasirašymo galvaninių elementų supirkimas pradedamas 30-yje supirkimo vietų visoje Lietuvoje. Už 1 kg panaudotų nešiojamųjų baterijų bus mokama po2 Lt.
GIA direktorius Afredas Skinulis po sutarties pasirašymo teigė, kad tokiomis priemonėmis siekiama žmones įpratinti naudotus galvaninius elementus nemesti į bendras šiukšliadėžes.
„Norime, kad žmonėms susiformuotų teisingi įpročiai, o taip pat siekiame, kad į gamtą pakliūtų kuo mažiau panaudotų baterijų, kuriose yra labai pavojingų ir aplinką teršiančių medžiagų“, – sakė GIA vadovas.
GIA pagal susitarimą numato finansuoti galvaninių elementų supirkimą, o kiti susitarimo partneriai – plėtoti supirkimo tinklą ir užtikrinti panaudotų baterijų perdirbimą.
Iki šiol kasmet Lietuvoje parduodama maždaug 700 tonų baterijų ir buityje naudojamų akumuliatorių, tuo tarpu surenkama vos kelios dešimtys tonų panaudotų baterijų. Įdiegus baterijų supirkimo sistemą, pradžioje tikimasi surinkti apie ketvirtadalį panaudotų baterijų, vėliau bus siekiama, kad supirkimo tinklas būtų išplėstas ir perdirbėjams patektų kuo daugiau pavojingų atliekų.
Kaip žinoma, panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.
Suirdamos baterijos į aplinką išskiria toksines medžiagas, sunkiuosius metalus, rūgštis, kurios gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos nuodingosios medžiagos gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplautos į vandens telkinius, o iš čia išmestose baterijose esantis švinas, gyvsidabris, nikelis kadmis gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmus ir taip padidina tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis.
„Norime, kad žmonėms susiformuotų teisingi įpročiai, o taip pat siekiame, kad į gamtą pakliūtų kuo mažiau panaudotų baterijų, kuriose yra labai pavojingų ir aplinką teršiančių medžiagų“, – sakė GIA vadovas.
GIA pagal susitarimą numato finansuoti galvaninių elementų supirkimą, o kiti susitarimo partneriai – plėtoti supirkimo tinklą ir užtikrinti panaudotų baterijų perdirbimą.
Iki šiol kasmet Lietuvoje parduodama maždaug 700 tonų baterijų ir buityje naudojamų akumuliatorių, tuo tarpu surenkama vos kelios dešimtys tonų panaudotų baterijų. Įdiegus baterijų supirkimo sistemą, pradžioje tikimasi surinkti apie ketvirtadalį panaudotų baterijų, vėliau bus siekiama, kad supirkimo tinklas būtų išplėstas ir perdirbėjams patektų kuo daugiau pavojingų atliekų.
Kaip žinoma, panaudotos baterijos kartu su buities atliekomis patekusios į sąvartynus daro dvigubą žalą gamtai: gruntas užteršiamas pavojingomis atliekomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos.
Suirdamos baterijos į aplinką išskiria toksines medžiagas, sunkiuosius metalus, rūgštis, kurios gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Iš aplinkos nuodingosios medžiagos gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplautos į vandens telkinius, o iš čia išmestose baterijose esantis švinas, gyvsidabris, nikelis kadmis gali patekti į gyvūnų ir žmonių organizmus ir taip padidina tikimybę susirgti vėžinėmis ligomis.
