Naudotų automobilių ir jų atliekų srautas nemažėja

Naudotų automobilių ir jų atliekų srautas nemažėja

Pernai Lietuvoje pirmąkart buvo įregistruota 3,3 karto daugiau naudotų transporto priemonių nei naujų. Senstant šalies transporto priemonių parkui, sparčiai auga ir susidarančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių bei jų atliekų srautas.

„Regitros“ duomenimis, 2018 metais pirmą kartą buvo įregistruota 196,5 tūkst. naudotų transporto priemonių – 3,3 karto daugiau nei įregistruota naujų (60,2 tūkst.), per metus naudotų transporto priemonių skaičius išaugo 8,7 procento. Liūto dalį šioje statistikoje atsiriekė naudoti lengvieji automobiliai (M1 klasės) – vien jų pernai pirmąkart buvo įregistruota 171,5 tūkst., arba 9,5 proc. daugiau nei prieš metus. Naudoti lengvieji automobiliai sudarė apie 84 proc., nauji – apie 16 proc. visų 2018-aisiais pirmąkart registruotų lengvųjų automobilių, o  vidutinis automobilio amžius siekė 14,4 metus.

„Neslopstantis naudotų automobilių srauto didėjimas augina ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP), kurias reikia tinkamai apdoroti, skaičių. Bėdų nebūtų,  jei visi seni nenaudojami automobiliai būtų tinkamai sutvarkomi. Tačiau Aplinkos apsaugos instituto atliktas tyrimas parodė, kad dauguma Lietuvoje susidarančių ENTP išardoma šešėlyje ir dėl to ne visos ardymo metu susidariusios atliekos yra sutvarkomos“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.

Tyrimo duomenimis, 2017 metais Lietuvoje galėjo būti apdorota (išardyta) apie 129 tūkst. netinkamų naudoti lengvųjų automobilių ir mikroautobusų, iš jų neteisėtai apdorotas (išardytas) ENTP  kiekis sudarė apie 105 tūkst., arba maždaug 82 procentus.

„Automobilių plastikas, stiklas, guma, salono apdailos dalys – atliekos, kurių pridavimas atliekų tvarkytojams kainuoja. Į neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų sąrašą taip pat patenka automobilių panaudota alyva ir senos padangos. Ne paslaptis, kad neretai alyvos atliekos vis dar yra neteisėtai deginamos, o kitos vertės neturinčios atliekos šalinamos į komunalinių atliekų konteinerius, paliekamos aplinkoje (pakelėse, pamiškėse ir prie pastatų) ar sandėliuojamos. Tačiau kai kurios automobilių dalių atliekos, kaip alyva ar filtrai, turi pavojingų medžiagų, dėl kurių žala padaroma tiek mus supančiai aplinkai, tiek mums patiems“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Europos Sąjungos direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduotis. Pagal jas tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti ENTP, jas gali ardyti tik leidimus ir licencijas šiai veiklai vykdyti turintys asmenys.

Šių metų pradžioje Lietuvoje iš viso buvo registruota 1,44 mln. lengvųjų automobilių, o visas transporto priemonių parkas sudarė 1,63 mln.

Sprendimų, kaip sumažinti ENTP šešėlį, ieško ir Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija, iki vasario vidurio laukianti ir kitų valstybės institucijų siūlymų. Aplinkos apsaugos institutas atliktą transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos tyrimą ir siūlymus, kaip keisti esamą padėtį, šiai komisijai pristatė šių metų sausį.