Mūsų šalies ūkininkai nepajėgia išspręsti bėdos – nežino, kur dėti jau atitarnavusias traktorių, kombainų ar kitų didelių ūkio mašinų padangas.

„Ūkiuose susikaupė nemaži kalnai senų padangų. Ką mums daryti ir kur jas dėti?“– skundėsi žemdirbiai.

<….>

„Žemdirbiai per darbymetį nelekia į autoservisus ir neveža atiduoti kelių senų padangų. Todėl jų ir prikaupia. Prieš penkerius metus, drauge su kitais ūkininkais didelius kiekius senų padangų išveždavome į AB „Akmenės cementas“. Tačiau dabar ši bendrovė padangų nebepriima“, – sakė Ukmergės ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys.

„Gamyboje susidaro dideli kiekiai senų padangų. Kai reikia skubėti atlikti darbus, ūkininkai nesvarsto, kur padėti pakeistą padangą. Tik vėliau pastebi, kad susikaupia nemaži jų kiekiai. O kur jas dėti? Niekas nepriima. Bendravau su AB „Akmenės cementas“, tačiau jie iš ūkininkų padangų nebepriima“, –  sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkė Gražina Gauronskienė.

AB .Akmenės cementas“ atstovė ryšiams su visuomene Giedrė Kundrotienė patvirtino, kad šiuo metu didelių gabaritų padangos nebepriimamos, kadangi nėra galimybės jų utilizuoti.

Neskuba padėti

Atsakymų į ūkininkams rūpimus klausimus „Valstiečių laikraštis“ tikėjosi sulaukti iš kompetentingų specialistų, kurie yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų. Todėl šių metų vasario 27 dieną buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovę Agnę Bagočiūtę. Tačiau, kaip žemdirbiai, kurie teigia, kad klerkai yra greiti ūkininkus bausti, o ne patarti ir atsakyti į klausimus, taip ir žurnalistai, įsitikino, kad atsakymų j norimus klausimus greitai negausi – atsakymo nesulaukėme nei pirmą, nei antrą, nei trečią dieną.

„Graudu, kad valdžia tik kuria taisykles, padedančias išlaikyti nomenklatūrą, o ne sprendžia susidariusias problemas. Susikaupusios senos padangos ūkiuose – didelė problema. Salyje ji nėra sprendžiama. Todėl ūkininkai, neturėdami kur jų dėti, neretai jas palieka ne vietoje ir sulaukia nuobaudų bei grasinimų. Tačiau taip neturėtų būti. Juk bausti – lengviausias kelias. Valdžia privalo padėti žmogui ir sudaryti visas sąlygas, kad padangos būtų surenkamos“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Surinkti turėtų nemokamai

Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis tvirtino, kad tam, jog keistųsi situacija, verslas būtų ištrauktas iš šešėlio ir pagaliau išvengtume aplinkos taršos, būtina teisės aktuose numatyti pareigą visiems padangų gamintojams ir importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti visų padangų sutvarkymą.

„Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams: transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms, padangų pardavėjams, gyventojams – šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus. Tai sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai bei patogiai atiduoti senas padangas“, – sakė A. Skinulis.

Pasak pašnekovo, individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje). O bendradarbiaujant su regioniniais atliekų tvarkymo centrais organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams, sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos. Tik tokiu būdu padangos būtų tinkamai sutvarkomos.

Trūksta sprendimų

Pasak A. Skinulio, šiuo metu teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Regioniniams atliekų tvarkymo centrams priklausančios didelio gabarito atliekų aikštelės tik iš gyventojų, bet ne verslo subjektų nemokamai priima iki 4 ar 5 senų padangų per metus.

Be to, anot pašnekovo, valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams tiesti ir atitvarams gaminti. Kaip yra dabar? Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinimas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai. Pareigas vykdantys padangų gamintojai ir importuotojai kartu su atliekų tvarkytojais sukūrė tvarkymo sistemą, tačiau ji užtikrina tik dalies Lietuvoje susidarančių padangų atliekų tinkamą sutvarkymą.

Lieka nesutvarkytos

„Viena iš priežasčių – dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų  pareigų. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų, arba 76 proc., visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja“, – sakė A. Skinulis.

Jis pridūrė, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą. Kadangi didelė dalis autoservisų veiklą vykdo šešėlyje, vengiama teisėtai priduoti netinkamas naudojimui padangas ir jos lieka nesutvarkytos.

Pasak A. Skinulio, netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o patekusios į gamtą suyra tik per 120-140 metų.

Perdirbtų padangų guma, anot Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, galėtų būti naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai. Vis dažniau senos padangos naudojamos ir keliams tiesti.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Veronika Masalienė sako kad žemdirbiai, ūkininkai, kaip ir kiti padangų atliekų turėtojai, turėtų tinkamai pasirūpinti per jų veiklą susidariusiomis padangų atliekomis. Padangų atliekas reikėtų atiduoti licencijuotiems tokių atliekų tvarkytojams arba priduoti platinimo vietoms, kuriose bus perkamos naujos padangos ir jose paliekamos tos pačios rūšies ir tiek pat vienetų padangų. Kai kurios savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelės taip pat gali priimti žemės ūkio transporto padangų atliekas, tačiau už tai gali reikėti susimokėti, kadangi žemės ūkio technikos padangos yra priskiriamos prie atliekų, susidarančių vykdant ūkinę veiklą.

Šaltinis: Valstiečių laikraštis