Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, iš kurių tūkstančiai tonų šių atliekų nėra tinkamai sutvarkomos ir atsiduria pakelėse ar miškuose, teršia gamtą. Rinkoje susidarė tokia situacija, kad padangų gamintojams ir importuotojams labiau apsimoka mokėti baudas, nei pagal įstatymus finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą.

Specialistų vertinimu, Lietuvos rinkai kasmet atskirai pateikiama virš 20 tūkst. tonų padangų. Pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio – tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų senų padangų per metus.

Dar apie 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis. „Regitros“ duomenimis, vien per 2016 metus Lietuvoje pirmąkart buvo registruota 39,27 tūkst. naujų transporto priemonių, dar 170,47 tūkst. – naudotų automobilių. Šių metų pradžioje šalyje buvo registruota iš viso 1,61 mln. transporto priemonių, iš jų – virš 1,36 mln. lengvųjų automobilių.

„Mūsų skaičiavimais, vidaus rinkai pateiktų padangų kiekis iš viso sudaro maždaug 30 tūkst. tonų per metus, o tūkstančiai naudotų padangų yra nesutvarkomos. Dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų nevykdo pareigų, jiems net labiau apsimoka mokėti baudas, nei organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą. Tokia situacija smarkiai iškraipo padangų atliekų tvarkymo rinką“, – sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Šiuo metu naudotų padangų ir jų atliekų surinkimo bei perdirbimo vidutinė kaina rinkoje yra apie 250 eurų už toną, iš jų 150-170 eurų už toną mokama už senų padangų surinkimą. „Mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis tesiekia 125 eurus už toną ir tai yra dukart pigiau nei gamintojams ir importuotojams kainuoja finansuoti susidarančių padangų atliekų sutvarkymą“, – sako A. Skinulis.

GIA vadovo teigimu, tam, kad keistųsi situacija rinkoje reikia arba tinkamai įstatymuose numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams organizuoti ir finansuoti ne tik padangų atliekų perdirbimą, bet ir surinkimą, arba aiškiai įpareigoti tą daryti visų susidarančių padangų atliekų turėtojams – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei kitoms įmonėms. Tai reikštų, kad visiems rinkos dalyviams būtų aišku, kad už padangų perdirbimą (šiuo metu rinkos kaina siekia 70 eurų už toną) moka gamintojai ir importuotojai, o surinkimo ir transportavimo kaštus (dabar rinkos kaina siekia apie 180 eurų už toną) dengia autoservisai ir kiti padangų turėtojai. Kitais atvejais padangų atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje ir toliau neveiks, o aplinka bus teršiama.

„Esame sukūrę šių atliekų tvarkymo sistemą, bet ji negali tinkamai veikti dėl teisės aktų spragų. Kas atsitinka su bešeimininkėmis padangomis? Senos padangos paliekamos prie konteinerių šiukšlėms, už kurių išvežimą atsakingos savivaldybės, o moka gyventojai, arba tiesiog atsiduria pakelėse ar miškuose. Tokiu būdu teršiama aplinka ir daroma didelė žala gamtai“, – kalba A. Skinulis.

Senos guminės padangos iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), yra surenkamos nemokamai, o GIA finansuoja jų surinkimą ir perdirbimą. Senas padangas galima priduoti padangų pardavėjams ar autoservisams arba jas nugabenti į savivaldybės įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, kad netinkamų naudoti padangų perdirbimo sąnaudos, kurias turėtų padengti arba gamintojai ir importuotojai, arba atliekų turėtojai nuolat didėja. „Teisės aktai turi numatyti, ar padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo sąnaudos turi būti įskaičiuojamos į padangų pardavimo kainą, ar jų remonto kainą“, – sako A. Puškorius.

Naudotų padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

Be padangų autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai ir pan., kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.