Begėdiško vartojimo švenčių pasekmės aplinkai

Begėdiško vartojimo švenčių pasekmės aplinkai

Visame pasaulyje kartu su Juoduoju penktadieniu (angl. „Black Friday“) prasideda kalėdinės prekybos karštinė, į kurią kasmet įsitraukia vis daugiau žmonių. Šis iki Kalėdų besitęsiantis apsipirkimo maratonas pandemijos metu dar labiau įsisiūbuoja internete, o tarp populiariausių perkamų prekių patenka telefonai, kompiuteriai, šaldytuvai ir kita buitinė elektronika.

Pernai per Juodąjį penktadienį  vien Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos svetainėse buvo apsilankyta 194 mln. kartų, o pirkėjams pristatyta milijonai pakuočių.

Ne ką mažiau išlaidaujama ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, skelbiama, kad per šią begėdišką vartotojiškumo šventę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojų išlaidos kasmet tik didėja: 2019 metais vien apsiperkant internetu pirkėjai išleido rekordinius 7,4 mlrd. JAV dolerių ir tai yra maždaug penktadaliu daugiau nei 2018-aisiais. Prieš porą metų JAV paštas vertino, kad nuo Padėkos dienos iki Naujųjų metų bus pristatyta 15 mlrd. pašto siuntinių ir 900 mln. pakuočių, o daugiausia – daiktų, įgytų per Juodąjį penktadienį.

Finder.com pernai atlikta vartotojų apklausa atskleidė, kad 61 proc. amerikiečių teigė per šventes gavę bent vieną nepageidaujamą dovaną, o tai prilygsta 15,2 mlrd. JAV dolerių, kurie buvo išleisti nepageidaujamoms dovanoms. Prekybininkams – tai pelnas, o kai kuriems pirkėjams ne tik finansinės išlaidos, bet ir auganti skola.

Juodasis penktadienis turi ir kitą neigiamą pusę – pasekmes gamtai ir aplinkai. Daiktų pristatymui pasitelkiami tūkstančiai sunkvežimių, traukinių, laivų ir lėktuvų, kurių eksploatacija didina vandens ir oro taršą. Pirkinių pakuotės užtvindo perdirbimo centrus arba patenka į sąvartynus.

„Tradiciškai apsipirkimo siautulys atsiranda artėjant Kalėdoms, kai dovanoms perkama elektros ir elektroninė įranga (mobilieji telefonai, planšetės, kompiuteriai, televizoriai, šaldytuvai ir kt.), kalėdinė atributika (įvairios elektroninės lemputės namų, interjero ar eglučių puošimui, šventinės dekoracijos), drabužiai, papuošalai, žaislai vaikams ir kitos prekės. Dažniausiai daugiau nei pusė pirkėjų mažmeninės prekybos centruose perka elektronines prekes, beveik trečdalis – drabužius. Tai – prekės, kurios vėliau virsta atliekomis. Elektronikos gaminiams patekus į sąvartynus toksiškos medžiagos teršia orą, vandenį ir dirvožemį“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė irgi pažymi, kad tokia pat pirkėjų pagyvėjimo tendencija, ypač perkant elektroninės įrangos prekes, jaučiama ir pavasarį.

„Įprastai metuose yra du sezonai, kai mes, atliekų tvarkytojai, pajuntame didesnį sujudimą rinkoje – tai pavasarį, prieš Velykas, ir artėjant Kalėdų šventėms, kai dėl siūlomų akcijų perkama dar daugiau. Ypatingas pagyvėjimas buvo jaučiamas šių metų pavasarį, kai dėl pandemijos daugiau žmonių dirbo iš namų, o atliekų surinkimo aikštelės nebuvo užsidariusios. Žmonės skiria kur kas daugiau laiko namų ūkio išsivalymui,  atnaujinimui ir perka naujus daiktus. Todėl ir dabar matome itin pagyvėjusią prekybą ne tik elektroninėmis prekėmis, bet ir kitais gaminiais“, – sako K. Štelmokaitienė.

Atliekų tvarkytojai pažymi, kad dėl augančio vartojimo didėja atliekų kiekis, o tarp nereikalingų ir ganėtinai dažnai į komunalinių atliekų konteinerius išmetamų daiktų vis dar patenka smulkūs elektroniniai gaminiai, nors jie turėtų keliauti į perdirbimą arba būtų panaudojami dar kartą.

„Elektronikos įranga, kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai ar elektriniai žaislai turi įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, kuriuose yra pavojingų medžiagų. Todėl netinkamas tokių gaminių šalinimas teršia aplinką, netaupo gamtos išteklių, kelia pavojų žmonių sveikatai“, – sako EGIO ir GIA vadovė.

Ji primena, kad gyventojai nenaudojamą smulkią buityje naudojamą elektros ir elektroninę įrangą gali priduoti į ja prekiaujančias mažmeninės prekybos tinklų parduotuves, į šios įrangos pardavėjų prekybos vietas arba gamintojų ir importuotojų įrengtas atliekų surinkimo vietas.

Stambesnei elektroninei įrangai kaip šaldytuvai, skalbimo mašinos ar elektroninės viryklės galima išsikviesti į namus atliekų tvarkytojus. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės taip pat priima elektronikos atliekas iš gyventojų. Baterijos ir akumuliatorius galima mesti į specialias talpas, kurias nesunku surasti net ir mažame prekybos centre. Daugiau informacijos, kur, kaip ir kokiomis sąlygomis gyventojai gali priduoti elektronikos ir kitas atliekas, galima rasti www.atliekos.lt.