Ateityje baterijos Lietuvoje turėtų brangti – taip prognozuoja jų importuotojų ir gamintojų atstovai. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, privalės iki 2030 m. surinkti 70 procentų į rinką atkeliaujančių baterijų, o tai, anot verslo, pareikalaus investicijų į baterijų surinkimo ir perdirbimo tinklą. Aplinkos ministerija žada žmones skatinti gausiau į pridavimo punktus nešti namie užsilikusias baterijas, tačiau skeptikai sako, kad edukacijos nepakanka – siūlo apsvarstyti baterijų depozito sistemą.

Vienoje statinėje – apie 300 kilogramų baterijų – daugumą įprasta matyti iš tokių prietaisų, kaip televizorių pulteliai ar laikrodžiai, o dalis – iš telefonų ar nešiojamųjų kompiuterių.

Dabar Lietuvoje surenkama per 46 procentus baterijų, tai nežymiai viršija Europos Sąjungos reikalavimą, surinkti bent 45 procentus. Tačiau užmojai 2030 m. dar ambicingesni – 70 proc.

„Tokia problema, kokia stebima Lietuvoje, ji būdinga visoje Europos Sąjungoje – žmonės yra linkę laikyti galioti pasibaigusias baterijas ir tiesiog jų neatiduoda“, – aiškina Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Bagočiūtė.

Į pasikeitimus ateityje su nerimu žiūri baterijų gamintojai ir importuotojai. Jų asociacijos vadovė prognozuoja, kad baterijų kainos gali kilti.

„Mūsų įstatyminėje numatyta, kad teršėjas moka, kas reiškia, kad jei aš gaminau, importavau, privalau juo pasirūpinti nuo ciklo gyvavimo pradžios iki pabaigos. Neišvengiamai didesnė atsakomybė kris gamintojams ir importuotojams – tai ir surinkimo vietų tinklo plėtimas, didesnė informacijos sklaida, švietimas, visa tai kainuoja“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Poreikis perdirbti baterijas, pasak Aplinkos ministerijos, didės ir dėl to, kad teks surinkti visas elektromobilių baterijas.

„Pačių elektromobilių Lietuvoje yra labai mažai, pirmosios baterijos ir problemos atsiras už kelių metų. Bet valstybė tikrai turi ruoštis, mes negalime sau leisti prarasti šių vertingų metalų, mums svarbu juos išsaugoti ir neprarasti. Juos reikia surinkti, perdirbti ir kuo efektyviau tą sistemą sukursime, tuo sukursime ne tik kad daugiau darbo vietų, pridėtinę vertę ekonomikai, bet ir saugosime aplinką“, – tikina Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Aplinkos ministerija itin pasisekusia vadina vienkartinių pakuočių užstato sistemą, kuria pernykščiais duomenimis, naudojasi 9 iš 10 Lietuvos gyventojų. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis teigia, kad palaikytų ir baterijų depozito sistemą, jeigu tokia apsimokėtų, nes Aplinkos ministerijos strategija skatinti gyventojus tvarkingai atiduoti daugiau baterijų juos edukuojant, pasak parlamentaro, nėra pakankama.

„Edukavimas dažnai paliekamas kaip tokia panacėja, kuri išspręs visus įmanomas dalykus, bet paprastai to neužtenka ir faktai rodo, kad edukavimas nėra rezultatyvus, o geriausiai baterijas Europos Sąjungoje surenka Kroatija, Lenkija ir tose šalyse yra papildomos priemonės taikomos“, – tikina Seimo narys.

Lemputes ir baterijas rūšiuoja vos trečdalis žmonių, bet jų daugėja.

Šaltinis: LRT TV naujienų tarnyba