Įsitvirtinus pavasariui, į lauką išvažiuoja elektriniai paspirtukai, dviračiai, vienaračiai, riedžiai ir panašios susisiekimo priemonės. Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Paryžius planuoja uždrausti paspirtukų nuomą, tačiau daugumoje miestų jie išlieka paklausūs. Skaičiuojama, kad iki 2028-ųjų pasaulyje vien elektrinių paspirtukų ir dviračių važinės apie 129 mln., o kur dar vienaračiai, riedžiai, elektriniai triračiai ir kiti įrenginiai. Nors tokios transporto priemonės yra gana draugiškos aplinkai, specialistė įspėja, kad jei jos arba jų detalės sugenda, aplinkai gali kilti pavojus ir paaiškina, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis.

Elektriniai dviračiai, paspirtukai ir kiti riedantys įrenginiai yra varomi ličio jonų baterijomis. Tai yra ir brangiausia, ir gamtos išteklių kontekste vertingiausia, ir aplinkosauginiu požiūriu pavojingiausia detalė.

„Elektrinių paspirtukų, dviračių, motorolerių, riedžių, kaip ir kitų elektronikos įrenginių panaudotos ličio jonų baterijos turi patekti pas teisėtus atliekų tvarkytojus, nes išmestos bet kur, sulūžusios ar kitaip mechaniškai pažeistos, jos į aplinką gali išskirti itin pavojingų medžiagų, užsidegti ar net sprogti. Tuo tarpu atliekų tvarkytojai baterijas ir akumuliatorius nukenksmina ir pasirūpina tinkamu jų perdirbimu bei sutvarkymu. Iš baterijų atgautos vertingos medžiagos gali būti panaudotos naujiems gaminiams, tad taip taupomi gamtos ištekliai ir mažinama aplinkos tarša“, – teigė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.

Svarbios ir mažiausios detalės

Beje, pasak V. Masalienės, šios elektrinės susisiekimo priemonės turi ir kitų, dažnai nė nepastebimų ar pamirštamų detalių, kurias, jeigu sugenda, taip pat reikėtų atidžiai sutvarkyti.

„Dažnas elektrinio dviračio ar paspirtuko vairuotojas nė nesusimąsto, kad jo susisiekimo priemonės žibintai taip pat priskiriami prie elektronikos atliekų. Kai kurie turi signalizaciją, valdomą pulteliu, o joks pultelis neveikia be baterijų. Į tokias smulkias detales taip pat reikėtų nenumoti ranka, o jei jos sugenda, pasirūpinti tinkamu sutvarkymu, kad į aplinką nepasklistų kenksmingos medžiagos ir kiek įmanoma daugiau žaliavų grįžtų į rinką“, – pabrėžia V. Masalienė.

Ji pridūrė, kad aplinka besirūpinantys ir tvariai gyventi siekiantys žmonės sugedusius daiktus pirmiausia turėtų bandyti pataisyti. Jei to padaryti nebeįmanoma arba visiškai neapsimoka, – atiduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Būdų tinkamai pasirūpinti – ne vienas

Baterijas, akumuliatorius ir smulkią elektroniką galima atnešti į bet kurį didesnį prekybos centrą ar biurą – ten yra specialiai tokioms atliekoms skirtos talpos. Baterijas ir akumuliatorius taip pat galima pristatyti į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles.

Iš gyventojų nemokamai priimti senas baterijas, akumuliatorius ir elektroniką privalo ir jų platintojai. Nuo šio pavasario plečiamas ir „Man rūpi rytojus“ elektronikos atliekų priėmimo vietų tinklas – į patogiai pasiekiamas vietas įvairiuose Lietuvos miestuose gyventojai atitarnavusius įrenginius gali pristatyti bet kuriuo jiems patogiu metu. Turintys stambios, sunkios buitinės technikos ir elektronikos gali išsikviesti „Man rūpi rytojus“ komandą, kuri tokias atliekas nemokamai išveža iš bet kurios Lietuvos vietos. Beje, jei kviesite komandą dėl, pavyzdžiui, senos skalbimo mašimos, galėsite tuo pat metu atiduoti ir smulkias elektronikos atliekas.

Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Informaciją apie įvairias atliekas, jų pridavimo galimybes ir tvarkymą galima rasti vienoje vietoje – svetainėje www.atliekos.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.

Nuotrauka – canva.com.