Nelegalūs automobilių ardytojai ir toliau klesti

Nelegalūs automobilių ardytojai ir toliau klesti

Nelegalūs automobilių ardytojai Lietuvoje vis dar turi galimybę ardyti automobilius, slėpti  mokesčius bei teršti aplinką.

Nors nuo šių metų sausio įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, pagal kurią net 95 proc. seno automobilio privalo būti perdirbta ar pakartotinai panaudota, iki šiol veikia nemažai nelegalių automobilių ardytojų, kurie ne tik slepia mokesčius, daro žalą gamtai, bet ir neperduoda perdirbimui automobilio atliekų. Jų nelegaliai įkurtos automobilių ardymo aikštelės trukdo aplinkiniams gyventojams, teršiama aplinką, o nevertingos išardytų automobilių dalys tiesiog išmetamos nuošalesnėse vietose. Už tokių ardytojų išmestų atliekų sutvarkymą turi sumokėti savivaldybės gyventojai.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) nuolat registruoja pranešimus apie nelegalius automobilių ardytojus. Pernai tokių pranešimų gauta 19, šiemet jau 7. Iš viso ENTPT asociacija atsakingiems pareigūnams yra perdavusi beveik 60 pranešimų apie nelegalius ardytojus, tačiau ne visuomet sulaukiama problemų sprendimo. Pavyzdžiui,  dėl Klaipėdos raj. Ketvergių gyvenvietėje įsikūrusio automobilių laužyno gautas ne vienas gyventojų pranešimas, apie tai informuoti atsakingi pareigūnai, tačiau jis iki šiol veikia.

ENTPTA atstovai tikisi, kad artimiausiu metu prasižengusius sudrausminti trukdančios teisinės bazės spragos bus užkamšytos ir nelegalūs ardytojai bus sudrausminti.

„Turime operatyviai reaguoti į išaiškinamus teisės aktų trūkumus, kitaip ES direktyvų užduotys nebus įgyvendinamos, o mūsų valstybė sulauks sankcijų“, – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sklandžiai neveikianti sistema mažina gyventojų pasitikėjimą visa atliekų tvarkymo sistema.

Lietuvoje kasmet išardoma 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (t.y. 15-20 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilinių dalių atliekos. Senus automobilius supirkinėja ne tik legalūs, bet ir nelegalūs ardytojai, kurie vertingas dalis priduoda į antrinę rinką, metalą parduoda, o gumos, stiklo, plastiko atliekas šalina į pamiškes, buitinių atliekų konteinerius ir pan.

Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas  privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Tai galima padaryti visai paprastai, pasinaudojant Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos kartu su ENTPA jau kurį laiką sukurtos senų automobilių tvarkymo sistemos paslaugomis, sudarančios galimybes automobilius priduoti kiekvienoje Lietuvos apskrityje (https://gia.lt/transporto-priemones/gyventojams/). Jei to nepadarys, jis gali būti nubaustas už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose.

ENTPTA vienija įmones, užsiimančias eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo veikla apima transporto priemonių surinkimą, vežimą, ardymą, išmontavimą, atliekų rūšiavimą, pridavimą ir priskiriama prie veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, todėl vykdant šią veiklą reikalaujama turėti specialius įrenginius, veiklą vykdyti tik tam leistinose vietose, turėti taršos leidimus, licencijas, kvalifikuotus darbuotojus, teikti įvairias apskaitas bei ataskaitas, nuolat stebėti ir vykdyti teisės aktų reikalavimų pakeitimus. Tokių įmonių veikla kasmet yra tikrinama valstybės priežiūros institucijų, reikalaujama ataskaitų, įvairių kitų dokumentų įrodančių tinkamą veiklos vykdymą.